Kraštas apaugęs kalnais, auga rugiai;
Jis apibarstytas medžiais, briedis gyvena.
Suprask mane ir būk laimingas.
Aš esu tavo gyvenimas, nekaltink manęs.
Laikrodis plaka - plaka širdis,
Jie skuba ir man nėra lengviau.
Aš čia gyvenu, rašau poeziją,
Ir kiek laiko yra proto?
Kokia jėga nakties tamsoje!
O čia tu esi svečias su gyva siela.
Ugnis sklando į mano kraštą
Išbandykite laumių pasiuntinio sostą!
Kiek žvaigždžių ir iš kur jos atsirado,
Kas ten gyvena, ar jis laimingas?
Laužai dega - siela juokiasi.
Žvakė yra čia, ir aš sukramčiau.
Kas yra danguje, mes nežinome,
Pažvelk į save, ten daug tamsos.
Miegodamas matau sapną,
O tada atsikeliu ... o kur jis?
Rasti jį, aš pažadėjau,
Ir štai aš ieškau, bet kur tai panaudoti?
Yra knyga, kurią skaitau,
Atėjo žinia, tamsa aplink mus.
O Kaunas kartais yra gražus,
Bet šią valandą aš miegu, o jis?