|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
MIRAŽAS Klaidžioju po gyvenimo dykumą, Ieškodama prieglobsčio dangaus. Malšinu sielos troškulį Gurkšniu prakaito sūraus. Smėlio laikrodis be gailesčio byra... Žvilgsnį traukia įkaitęs miražas: Tokia išsvajota nirvanos oazė. Pasaulis atrodo toks mažas, Pasimatęs platybėse visatos. Amžinose klajonėse įkalino Karmos užburtas ratas. VAKARĖ |