| “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
VASARA Atėjo basakojė vasara, Gėlių kilimais laukus nuklojo. Saulė pečių užkūreno, Karšti vėjai atplasnojo. Šiltos rankos spindulių Glosto mūsų kūnus. Šokoladiniu glaistu Švelniai tepa apvalumus. Upės, ežerai vilioja... Mėgaujasi kas tik gyvas, Vandeny lyg vėlumos šėlioja. Žadina rytai ankstyvi. (Vakarė) |