| “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
TINGINYS Mano mintis apraizgė tinginys, Lyg voras į tinklą įviliojo. Ir, lyg sulėtintam kine, teiginys - Ką tu rašai - mąstyk, mieloji... Pasiekia apsnūdusį protą. Nuodai lėtai paralyžiuoja, Suvysto širdies balsą, jausmus... Žodžiai lyg vanduo išgaruoja, Negaliu kurti eilių posmus... (Vakarė) |