(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 AŠ MYLĖJAU... Aš mylėjau,.. tu mylėjai... Žodžiai griebia už širdies. Daug vilčių į tai įdėjau, Bet likau be ateities... Kur ta meilė, kur jinai?.. Klausimėlis banalus. Internetas lyg piršlys Suveda jaunuosius... Išsiskyręs ar našlys, Santuokoj, panelė ji... Kas ten žino, ar užuosi? Išdaliname jausmus į orą, Meilę perkame maiše... Prašome likimo: tu padėk, Išpildyk mano norą, Meilę amžiną man pažadėk... Ir tragedija ištinka, neviltis,.. Nes likimą juokdariu aprengėm... Kaip karalių nuogą - gelia netektis... (Vakarė) |
