(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 JAUSMAI Kas atsitiko su jausmais? Koks uraganas praeitį sudaužė? Palikdamas tik nuolaužas, šukes Ir sužalotas mūsų širdis. Per tą jausmų chaosą Bandau ištrūkti Į saulės nutviekstą paviršių. Įkvėpi tyro oro gurkšnį Ir dvasią nuraminti. Jau niekad nestovės Didingi mūsų rūmai Statyti daugel metų. Jau niekad nebegrįš Tikri jausmai Iš mus gyvenimo verpetų. (VAKARĖ) |
