| “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
NEŽINIA Kaip sunku eiti nežinia kur... Suspindės svajonė žvaigžde Ir tuoj užgęs - netapusi realybe Tavo įpūstų vilčių žaizdre. Koks sudėtingas pasaulis... Geidžiama nežemiška meilė Nuo amžių paslaptis,.. Deginantis spindulys saulės. Tavo iliuzijos - fantazijų dailė,.. Nematoma nupiešta ateitis. Savo aistras tu lyg dėliones, Ant lapo surinkai, sudėliojai. Iš krutinės veržėsi dejonės, Mintimis glamonėjai, svajojai... O jeigu tu galėtum prisiliesti Prie meilės gyvos, aistringos... Sudegti karštoje sekso ugnyje. Prisiliesti prie meilės skaisčios, Lyg visatos gelmė paslaptingos... (Vakarė) |