(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 NEKALTAS Atpirkimo ožys, kaip talismanas - Pas mus visus yra kišenėje. Kai širdyje tik sumaištis, O galvoje vandens vien klanas, Mes drįstam Dievą apkaltinti apgaule. Kaip padeda mums talismanas? Šviesa jo - lyg tamsią naktį saulė... Savo bjaurastį nuskurdusi dvaselė Suverčia ant Viešpaties pečių: - Tu atsakingas dėl mano nuodėmės, Kad niekšas aš -Tava kaltė, teigiu... Prašiau ne kartą - išgirsk mane, Apsaugok nuo nuopolio dėmės. Juk tu kuri likimą mano...! Gyvenimą laikai savam delne... Todėl nepaprašysiu atleidimo tavo, Dėl savo nuodėmingos padermės. Nusikalsdami - smulkiais žingsneliais Slenkame į liūną: pavogiau, pamelavau, Ir taip lipu žemyn laipteliais... Nužudžiau po metų gal...artimą tavo Ir nepastebėjau, kaip velniui Skolingas aš likau - gyvenimą savo. (VAKARĖ) |
