(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 PURVAS Verkia paniuręs, apniukęs dangus, Lango skruostais ritasi ašaros. Sutema atsėlino į mano jausmus, Širdis taip laukia vasaros. Pilkas purvas žlegsi po kojom, Susimaišęs su skreplėm tautos. Minkom išmatas mūsų augintinių... Nuraminti sielai renku žodžius maldos. Akys seka išmėtytą atliekų turtą... Gal į verkiančią aukštumą žvelgt? Matau kenčiantį kraštą, gamtos skurdą, Norisi į pirmykščius laikus nužengt... (VAKARĖ) |
