(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 KANČIA Įamžinai aistras kitai - laiškuose... Atrodo, kad popierius liepsnoja... Kodėl man lemta buvo sužinoti...? Kad išdavei, kad Kakija tave globoja... Aš negaliu atsisakyti skausmo dozės, Kaskart grįžtu prie jų, skaitau...kenčiu... O kaip norėčiau aš sulaukti Mozės... Kaip narkomanė - priklausomybėj gyvenu. Šešėliu tapo išdavystė, atleist aš negaliu. Norėčiau sugrąžinti tai, kas sunaikinta... Prisiminimai nuneša į praeitį, prie jų Esu kaip Prometėjas pančiais prirakinta. (VAKARĖ) |
