|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
ATLEISK Atleisk, mano meile, atleisk... Už tai, kad sparnų neturiu, Negaliu aš gyvenimo vingių pakeist, Kad pamiršau pasakyti - myliu. Atleisk, kad praeitas kelias ne tas, Kai amžinybę tavose akyse regiu. Atleisk, kad meilė sudužusi, Sukasi lyg Vėlių Tako vijos. Atleisk, kad po audros esu palūžusi, Plaikstosi nutrūkusios laimės gijos... (VAKARĖ) |