(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 NUOTAIKA Mintys susipainiojo lyg tinklas, Jausmams prasidėjo atostogos. Bandau įminti gyvenimo minkles, Persekioja nuotaikos slogios... Vasarėlė užtruko kelionėje... Žvelgiu į apniukusį dangų. Viskas randasi Dievo malonėje, Lesinu paukščius iš rankų. Gamta krečia išdaigas, šėlioja, Širdis trokšta saulėtų dienų. Kažkas mūsų gyvenimus dėlioja, Juokiasi iš kasdieninių aistrų. (VAKARĖ) |
