(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 RATAS Lyg burtų lazdele pamojus Gamta susigūžė, pritilo. Išaušo pilkas, purvinas rytojus, Iš liūdesio dangus pravirko. Pirmieji šalčio pranašai Šalnų skraiste apklojo. Medžius apnuogino gėdingai, Aplinkui viskas apšarmojo. Ruduo dūmoja apie laiko tėkmę, Jo veidas išvagotas darganų... Atskries žiema ant speigo rogių, Neliks auksinių beržo garbanų... Sukas amžinybė užburtam rate, Į pradinį tašką vis sugrįždama. Veda ją į priekį begalinis takas, Tampa nemirtinga vis atgimdama. (Vakarė) |
