Кalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды

IŠGIRSK MANE

- Ar aš mylėjau? Ne!
Baisu, tiek metų prarasta...
Tylėjau ir gyvenau aš lyg sapne.

- Aš nesutikčiau. Ką nori pasakyt?
Kad motiną vaikų pasirinkai
Be meilės, be jausmų? Žaidei?

- Aš nežinau net... ką sakyt?
Nepamenu, tai buvo taip seniai.
Reikėjo man susukt lizdelį...

- Pateisinti save bandai?
Nepripažįsti, kad esi niekšelis,
Mele ir flirte paskendai?

- Kodėl aš negaliu mylėt?
Tai mano naujas kelias...
Ji mano širdyje dievaitė.

- Bet, kas ji - tavo idealas,
Kuo ji geresnė už motiną vaikų?
Ar nutuoki, kas slepiasi po skraiste?

- Man nesvarbu, kas slypi ten?
Gyvenimas - žaidimas be tabu.
Aš pasiruošęs jam tarnauti...

- Nenori prisiminti praeitų laikų,
Kaip meilėje daug kartų prisipažinai?
Tada reikėjo iki šiol bernauti.

- Aš sutinku, norėtus būt laisvam,
Bet patogumas daug svarbiau.
Todėl ir tenka veidmainiauti.

- Išgirsk mane, menkysta, pagaliau!
Nenori pripažinti, kad esi nevykelis?
Norėtumei kitu gyvenimo keliu keliauti?

- O taip! Širdis ištroškus laisvės...
Ir nesvarbu, kad tenka garbę paaukoti,
Aš noriu gauti iš gyvenimo daugiau...

- Kad malonumus nori semt rieškutėm,
O sąskaitą pateikt likimui - nenustebau.
Išgirsk mane! Ar ateity neteks raudoti?

- Man rūpi ši diena! Kas būs rytoj,
Gal nusivilsiu? Nelinkęs apie tai galvoti:
Kas buvo vakar, ko aš netekau?

- Tokie kaip tu - mylėt nemoka!
Veidmainiai ir melagiai amžini
Ir atsidurt šalia tokių - baisoka.

- Pamiršk, kad mano sąžine buvai
Ir be tavęs gyvenimas puikus.
Man nusibodo tavo tauškalai...

(Vakarė)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2013.08.22.