(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 ERELĖ Aš erelė, Mano stichija - dangus, Aš nebūtis... viltis... Mano mielas, brangus, Kur klajoji? Tau nepasiekti žydrynės, Esi praeitis... Vienintėlės ilgai ieškojai, Tu vis svajoji... Aš tavo netektis, Laimė prarastoji... Tave laiko žemės trauka, Dievas sparnais neapdovanojo. Negaliu būti išrinktoji... Mano namai - kalnų dydybė, Mane skraidina vėjai. Tavo paukštės sparnų neišskleis, Joms svetimas aukštis. Ar tu mane mylėjai? Aš erelė... tavo praeitis... (Vakarė) |
