Кalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды

PAVEIKSLAS

Ne svajonė... toks tikras paveikslas,
Kuris buvo šalia - toks mielas,
Toks šventas, begaliniai brangus...
Akyse tirpsta lyg sniegas,
Nubėga skruostu ašara skaidria.
Susilieja su toliais lyg dangus...
Lyg stiklo šukė įstrigus į širdį,
Drasko netekties dvelksmas skaudus...
Koks sudėtingas pasaulis,
Kur gyvena svajonės ir meilė,
Kur žodis kaip auksas, kaip saulė,
Turi ypatingą vertę...
Tai kaip spąstai, tai gelmės,
Į kur patenkam su žodžiais:
- O kas be nuodėmės?..
Nuo delno nuskrido laimė...
Nusinešdama dalį širdies.
Kodėl?.. Styro skausmo strėlė...

(Vakarė)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2013.06.29.