“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
SIELA Sielos protrūkis, Kaip altoriaus šiluma... Tai meilės kitam - taurė, Tai vilties spindulys, Šiluma sužvarbusiai, Nuo negandų šalčio Sustingusiai širdžiai, Tai ištiesta ranka Giliam vandeny. Siela - tai plonytė gija, Tai plonutė žvakė. Kitam nušviečia kelią, Užpildo širdį gerumu Tiktai kentėdama, Sudegdama lyg plaštakė. (Vakarė) |