(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 GALIU Neieškok - aš visada šalia, Man liūdna, aš eiles kuriu. Ir muzikos garsus įvaldžiusi esu Ir sielos sese aš pabūt galiu... Ir krykščiantys vaikai - sinfonija graži... Tik kur surast tave, kurs tu esi? Kaip kopose surast smiltelę-dvynę? Kiek visko daug galiu...galiu...galiu... Bet liūdna dykumoj vienai, Nereikia niekam mano mėlynų akių... Svajonės - angelai nužengę, Jie amžinai šalia liūdnų širdžių. (Vakarė) |
