Кalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды


IŠĖJAU...

Jei mano širdyje baisi audra,
Jei norisi vilku man kaukt?
Neberandu šviesos aš tunelyje,
Dvasios kančia neleidžia laukt...
Kur man pasukt, kur ta sala?..
Gal iš gyvenimo man pasitraukt?...
Vien tuštuma aplink bejausmė,
Prislėgusi pečius sunkia našta...
O gal žingsnelį tą mažytį žengt?..
Užliejo nusiraminimo karšta banga:
Radau aš kitą krantą - nebūties,
Bejausmį, be ašarų, be džiaugsmo.
Pagaliau, suteikusi tiek daug vilties,
Patirt ramybę, pailsėt nuo skausmo...
Daug metų kančios mano sieloj supos...
Širdis sustingo nuo gyvenimo šalnų.
Ryte mano akių raiste užgęso žvakės.
Lašas nuodų...mano atšalusios lūpos,
Gyvenimą paleidau iš sustingusių delnų...
Mirties vardu nereikia šaukt, Tanatas
Slenka lyg šešėlis, visada šalia visų...

(Vakarė)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2013.04.07.