Kalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды



PURVAS

Verkia paniuręs, apniukęs dangus,
Lango skruostais ritasi ašaros.
Sutema atsėlino į mano jausmus,
Širdis taip laukia vasaros.

Pilkas purvas žlegsi po kojom,
Susimaišęs su skreplėm tautos.
Minkom išmatas mūsų augintinių...
Nuraminti sielai renku žodžius maldos.

Akys seka išmėtytą atliekų turtą...
Gal į verkiančią aukštumą žvelgt?
Matau kenčiantį kraštą, gamtos skurdą,
Norisi į pirmykščius laikus nužengt...

(VAKARĖ)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2013.03.08.