Kalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды



TAKAIS VAIKYSTĖS

Prisiminimai širdį vainikuoja erškėčiais,
Gyva mintis takais vaikystės vaikšto.
Mergaitę, brendančią per rasą paryčiais,
Sutinka tėviškėj, prie seno raisto.

Rubinais žemuogių šlaitai nusėti,
Gėlių vainikais pakelės išpuoštos.
Taip noris ant akmens prisėsti,
Pasiklausyt, ką ima senas vėjas ošti.

Auksinę ranką saulė ištiesė, paglostė:
Mergaitę - palinkusią prie riešuto daigelio.
Pravirkusiai, bejėgei ji ašarą nušluostė,
Šilkinę giją paklojo link takelio.

Plaikstosi beržų-svyruoklių žalios garbanos,
Vilioja miškas grybais it meduoliais.
Tankmėj gyvena senos, piktos raganos,
Dangus pasidabino medvilnės karoliais.

Takus vaikystės slepia šydas paslaptingas,
Pakvipęs uogomis, laukų žolynais, kmynais.
Iškėlęs galvą žvalgos ąžuolas galingas,
Keliai prisiminimų pradingsta laiko tankumynuos.

(VAKARĖ)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2012.11.19.