Kalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды



JŪRA

Ilsėjais tu prie mano kojų,
Pavargusi, aptingusi, rami.
Jėga tavos galybės, išsękusi rymojo,
Tik vėsuma gelmės atskriejo iš toli.

Kaip karalienė savo soste,
Atrodei begaliniai išdidi.
Bangelės švelniai krantą glostė,
Girdėjos paslaptinga, simfonija tyli.

Žvelgiau tolin, į neapriepiamus krantus,
Jaučiau aš šaltą vandenų rūstybę.
Norėjosi pažvelgti pro gelmės vartus
Ir Gintaro pilies griūvėsius pamatyti.

Aš sapnuose dažnai tave regiu...
Taip trokštu pasisemt galybės...
Staiga, atskriejęs ant audros žirgų,
Neptūnas šėlsta įsisukęs į tavas platybes.

Jau šimtmečius skalauji krantus,
Tu gintarus mums dovanoji, tu atgaiva sielos.
Sava platybe laikai parėmus dangų.
O, Baltija, tu karaliene Lietuvos!

(VAKARĖ)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2012.04.01.