(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 LAIKAS (E. Baltrušaičiui) Metų tekmė nusineša viską į praeitį: Džiaugsmą, nuotykius, skriaudas. Laikas padovanoja tik atmintį, Prisiminimų knygoje surašytas datas. Kada panorėjęs galėsi atskleisti, Mintimis į vaikystę sugrįžti. Gal norėsi daug ką pakeisti, Nemalonius to meto įvykius ištrinti? Bet praeities dienų nesugrąžinsi, Toks pasaulio dėsnis mums duotas. Stenkis prasmingą gyvenimo taką praminti, Kad būtų gėrio pripildytas prisiminimų aruodas. Keturiolika metų...tai slenkstis... Naujų atradimų, išbandymų metas. Teks daug kliūčių įveikti, stengtis, Kad neįtrauktų nuopuolių ratas. Tai dienos gražiausių svajonių... Kai visas pasaulis guli po kojom. Turi ateities įvairiausių dėlionių... Pasiryžęs esi užkariauti rytojų. Gali pakilti į svajonių aukštumas, Tiktai, turėdamas savus sparnus. Pasiekti begalines tolumas, Jei sielos stygų skambesys darnus. (VAKARĖ) |
