“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
POLITINĖ PROSTITUCIJA Atėjo laikas neramus, Rinkimai vėl artėja. Iškilo klausimas opus, Ar palankus pūs vėjas? Sunkus kryžiažodis ėdriems, Dietos bijo jie kaip maro. Kaip pragyvent politikams, Išėjus iš valstybės dvaro? Prasideda intrigų metas, Kur rasti runkelį rinkėją? Puikus politiko lizdelis Apsuko galvą net šokėjai. Kam laukti iškvietimų, Raityti uodegą visiems? Verčiau seime sėdėti Ir plunksnomis kratyt saviems. Vieni aukoja velniui dvasią Vardan sotaus gyvenimo. Kiti - rinkimų balsą magišką, Dėl poreikio asmeninio. Nereikia sukti sau galvos, Turėk tik piniginę storą. Juk prastitutei nesvarbu Kieno išpildyt norą. Kai nuopolis užvaldo sielą, Nelieka aukštesnių tikslų. Spiečiais it musės puola Prie valgiais nukrautų stalų. Alum suvilgę svarų balsą, Prikimšę pilvą sočiai, Išeina šokti valsą, Puotauja lyg bepročiai. O bufetavos, ubagų karaliai, Pasinaudoję runkeliais it šluoste, Jau kuria rojų savo daliai Ir sėdasi į seimo sostą. Jie išrinktieji, nacionalinės vertybės... Jūs nusipelnėte gyvent taupiau. Nepykit, gerbiamieji, bet prastitutė Neturi net vilties gyvent geriau. (VAKARĖ) |