Kalendorius. Pranašyste “Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai”
(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
Поющие звёзды



VAKARAS
(Skirtas MAMAI)

Vėlyvo rudens vakaras,
Už lango barbena lietus.
Ramina, šildo gėrio aukuras
Prie mamos prigludusius vaikus.

Švelnus balsas motulės
Lyg rūkas užpildo namus.
Plazdena liežuviai spingsulės
Kurdami paslaptingus vaizdus.

Už šviesos karalystės ribų
Velnių ir vaiduoklių imperija,
Godžiai traukia žvilgsnius vaikų,
Širdelėse sukelia nerimą.

Baimė sukausto lyg ledas,
Neleidžia ištrūkt iš tamsos.
Iš blogio užburto pasaulio
Sugrąžina balsas mamos.

Žodžiai skamba lyg arfa,
Skleidžia šilumą, užburia.
Nugramzdina į gėrio jūrą,
Į ramybės, saugumo sukurį.

Šventos motinystės užuovėja
Šildo jų trapias širdeles.
Saugūs jaučiasi savo tvirtovėje,
Kol valdovė yra jų mama.

(VAKARĖ)

Бегущая волна

KAUNAS, LIETUVA. 2012.02.06.