(Homines historiarum ignari semper sunt pueri)
|
“Žmonės nusidavimų (istorijos) nepažįstantieji vis yra vaikai” (Homines historiarum ignari semper sunt pueri) |
|
 |
 PRISIMINIMAI Taip norisi pamiršti daug dalykų... Iš praeities vis persekiojančios. Į širdį mėtančios strėles, Sielos ramybę drumstančios. Prisiminimai slenka su laiku, Užklumpa jie taip netikėtai. Nutvilko veriančiu skausmu, Kaip verdantis vanduo užtiškęs. Ir vėl atsiveria kraujuojanti žaizda, Negyjanti, beprotiškai skausminga. Sugrįžta išgyvenimai seni, Pasijunti begalo nelaiminga. O jeigu leistų laiką sugrąžinti, Pradėti kurti naują rojų? Ar sugebėčiau rebusą geriau įminti, Pasiekti be klaidų rytojų? Aš noriu dvasią nuraminti, Nesikankinti dėl senų klaidų. Visi mes esam nuodėmingi... Ištroškę meilės, gėrio spindulių. Paleisių sielą iš užburto rato, Iš praeities prisiminimų draskomą... Tegul gyvenimą kitom spalvom pamato, Pasitikėjimo lietum palaistomą. (VAKARĖ) |
