Ocтaнoвиcь! Зaмpи нa миг! И ты ycлышишь, кaк пoют звёзды. Aркадий
 |
Прочитав здесь всё, как мыслят-пишут люди, оценить и стих намного проще будет. |
 |
LC PASAULIS Forumas
|
RUDENS ŽODŽIAI Ateina rudenys per pievų žiedus, Per žalio miško lapelius, Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku - Viskas pasauly vieną kartą baigias. Kartu neamžinas ir tu - žmogus. |
|
SENAS NAMAS UŽMIESTY Koks vienišas ir tuščias namas, Visai suguręs ir apleistas! Girdėjau, čia kadais gyvenusios dvi našlės damos, Be galo senos ir be galo keistos. Sode vašiai priaugę piktžolių, dagių Ir ant takų prikritę lapų purvinų. Čia vėjas žiemą ims dainuot melodijas gūdžias, Ir lietūs plakt palangėje žaliuojančias rūtas. Ir vakarais, kada pritils šiaurinis vėjas, Mėnulis ims vaiduokliais margint sienas kambarių tuščių Ir vienas pats lyg senas geradėjas Budės naktim prie apleistų namų. ... Buvo spalis. Vėjo katinukai Žaidė lapais parkų takuose. Saulės lempa su stiklu nurūkusiu Tyliai geso vakaro šiurpe. Mudu ėjome greta, tą pačią Mintį slėpdami širdy giliai, Ir regėjome, kaip skečias Tamsumos ateinančios sparnai. ... Vėjo katinukai rudenį Žaidžia kiemo lapais čežančiais. Sėdi sau namuos ir niekur nesijudini, Sėdi ir ką nors mąstai. Vakare slenki arčiau prie židinio Ir skaitai poezijos knygas. Ir tą tylią laimę dar labiau padidini Svajomis apie laimingas vasaros dienas. |
|
SIELOS PAVEIKSLAS Po žemu ir pilku dangumi Aš einu palenkęs galvą Ir mąstau, kaip sielai artimi Tie tušti laukai ir kalvos Rudenio mieguistam nykume. Kojas vilkdamas drėgna žeme, Prieinu lapuočių mišką Ir stebiu, kaip ore tingiame Raudoni, gelsvi, išblyškę Supas lapai - negyvi drugiai - Ir pusiau nusilapoję Medžiai stūkso tartum kaliniai, Nuplakti rimbu kandžiuoju, Šalty kūnais, virpančiais gailiai, Ant jų kabant paskutiniams skarmalams. Akys, klaidžiokit laukais, pakol sutems! Tas rudens paveikslas, mano Siela, tau patinka, nes jame Atpažįsti kraštą, kur gyvena Tavo liūdesys ir pilkuma. (Vytautas Mačernis) |
 |
|
|
Kaunas, Lietuva